Iš viso rezultatų:
Pagrindinis
Kaunas

Ką reikia žinoti apie sąnarių skausmus?

Dauguma mūsų, ko gero, ne kartą esame patyrę sąnarių maudimą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai iš pažiūros nekaltas skausmas signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Tiesa, lietuviams paprastai būdinga laukti iki paskutinės minutės – galvoti, kad viskas praeis savaime, ir ignoruoti net pavojingų ligų simptomus. Bet taip elgtis nevertėtų. Ką kiekvienas turėtume žinoti apie įvairias sąnarių ligas, jų diagnostiką, gydymą ir prevenciją? Kada negalima laukti ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją? Apie tai kalbamės su Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos gydytoja Edita Gecevičiene.

Gydytoja, kas yra sąnarys, kokia jo sandara?

Sąnarys – tai sudėtinga dviejų ar daugiau kaulų jungtis, padedanti mums atlikti įvairius judesius. Kiekvieną sąnarį sudaro šios dalys:

kremzlė – jungiamasis audinys, dengiantis sąnarinius kaulų galus ir mažinantis smūgio poveikį, tenkantį sąnariui;

sąnario kapsulė, apsupanti kaulų galus. Šioje kapsulėje gaminasi ir visą sąnario ertmę užpildo tąsus sąnarinis tepalas, kuris sutepa paviršius, kad judėjimo mechanizmas veiktų be priekaištų.

Sąnarį sudarančius kaulų galus jungia ir konkrečioje padėtyje išlaiko raiščiai.

 

Kodėl sąnarių ligos paūmėja pavasarį?

Dauguma žmonių pavasarį pradeda skųstis paūmėjusiomis sąnarių ligomis, nes keičiasi gyvenimo būdas. Žiemą mes daugiau laiko leidžiame namuose, mažiau judame. Atšilus orui, prasideda darbai sode, pasivaikščiojimai gryname ore, dažnas išsitraukia dviračius, todėl sąnariai gauna didesnį fizinį krūvį nei įprasta. Dėl to gali pasireikšti įvairios sąnarių ligos.

 

Papasakokite apie sąnarių skausmų priežastis.

Skausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jis gali būti ūmus arba lėtinis. Skausmą gali sukelti įvairios priežastys:

ūmios traumos ar liekamieji reiškiniaipo buvusių sužeidimų (meniskų plyšimų, raiščių, kremzlės pakenkimų). Jeigu skausmas vargina nuolat, būtina apsilankyti pas savo gydytoją papildomai apžiūrai;

sąnarių degeneracinės ligos dažniausiai vystosi vyresnio amžiaus žmonėms. Jų metu dyla kremzlė, dengianti sąnarinį paviršių, kremzlėje atsiranda defektų, mažėja sąnarinio skysčio, kauliniai paviršiai pradeda trintis vienas į kitą. Dėl šių priežasčių vystosi uždegimas, atsiranda skausmas, traškėjimas, sutrinka sąnario funkcija. Kartais pasitaiko, kad dalis kremzlės atskyla, patenka į sąnario vidų. Tuomet sąnarys judesio metu stringa. Dažniausiai degeneraciniai procesai paliečia stambiuosius sąnarius (klubų, kelių), kuriems tenka didesnis krūvis. Tačiau ši liga neaplenkia ir kitų sąnarių – plaštakų, pėdų, čiurnų, stuburo;

sąnario uždegimas (artritas) – tai liga, kurią dažniausiai sukelia infekcija, medžiagų apykaitos sutrikimas ar autoimuninis procesas (t. y. savo audinių neatpažinimo ir žalojimo procesas). Kai kurios artrito formos didelių pakitimų nesukelia ir normaliai gyventi netrukdo, o kai kurios taip sutrikdo judėjimo funkciją, kad ligonis be kitų pagalbos negali rankose išlaikyti net šaukšto.

Viena iš artrito formų – reumatoidinis artritas. Juo dažniausiai serga jauni žmonės, ypač moterys. Ligos metu pakenkiami smulkieji sąnariai (plaštakų, riešų, pėdų), vėliau pasireiškia ir stambiųjų sąnarių pakenkimo simptomai. Dažniausiai reumatoidinio artrito eiga yra lėta ir tik apie 10 proc. pacientų liga vystosi greitai. Ligos pradžioje pradeda skaudėti sąnarius, jie patinsta, atsiranda rytinis sąnarių sustingimas, trunkantis ne mažiau nei valandą. Vėlesnėje stadijoje pažeidžiami ir vidaus organai, todėl jei jums kyla įtarimų, ar sergate šia liga, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Dar viena artrito forma – reaktyvinis artritas. Ši liga dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Ją sukelia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, dantų pūliniai, žarnyno, šlapimo takų, odos ir kitos infekcijos. Reaktyvinio artrito požymiai atsiranda praėjus savaitei ar daugiau po buvusios ligos: pradeda skaudėti sąnarį, jis sutinsta, parausta, vargina bendras silpnumas, karščiavimas. Sergant šia liga, infekcijos sukėlėjo sąnaryje nerandama.

 

Kaip nustatomos sąnarių skausmų priežastys?

Jei jaučiate nerimą keliančius sąnarių skausmus, rekomenduoju apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kad jis apžiūrėtų. Jei reikia, jums gali būti skiriami papildomi instrumentiniai tyrimai: echoskopija, rentgenografija, kompiuterinė tomografija, angiografija, elektromiografija, magnetinio rezonanso tomografija. Pastarasis tyrimas skiriamas pacientams, kurie skundžiasi sąnarių skausmu ir tinimu, sunkesniu judėjimu, bei tiems, kurie patyrė traumą ir jaučia jos padarinius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant išaiškinti uždegiminius pokyčius.

 

Koks gydymas rekomenduojamas, kai skauda sąnarius?

Sergant bet kuria sąnarių liga, labai svarbios nemedikamentinės gydymo priemonės. Ūminis sąnario skausmas iš pradžių gydomas ramybe, vietine fizine terapija (šaltis, vėliau šiluma), fizioterapinėmis procedūromis (ultragarso terapija, transkutanine elektrine stimuliacija (TENS) ir kt.). Atsižvelgiant į ligonio būklę, gali būti papildomai sudaroma ir speciali gydomųjų mankštų salėje ir (arba) vandenyje programa. Tokias mankštas galima atlikti tiek su kineziterapeutu gydymo įstaigoje, tiek namuose. Labai svarbu namuose mankštą daryti vadovaujantis specialisto rekomendacijomis, nes kitaip galite pakenkti sau.

Stipriems sąnarių skausmams malšinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šie medikamentai gali sukelti šalutinių reiškinių, todėl pacientai neturėtų įsigyti jų savo nuožiūra, visais atvejais juos turi skirti gydytojas. Esant poreikiui, papildomai skiriami ir steroidiniai preparatai, injekcijos į sąnarius ar kiti gydymo metodai.

 

Ką galite patarti tiems, kurie nori išvengti sąnarių skausmų?

Patariu pradėti mankštintis. Reguliari mankšta pagerina sąnarius supančių raumenų ir raiščių tonusą, judesių koordinaciją, todėl padeda išvengti netikėtų sąnarių panirimų, raiščių patempimų ar skausmingų raumenų spazmų. Fiziniai pratimai didina plazmoje beta endorfinų kiekį – tai turi tiesioginį ryšį su skausmo slenksčio didinimu. Tai reiškia, kad susidūrę su audinių pažeidimu skausmo visada patirsime mažiau. Be to, atliekant fizinius pratimus, gerėja sąnario kraujotaka, o tai gerina sąnario aprūpinimą maisto medžiagomis, skatina gijimą.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad sveikatos būklei turi įtakos ir mūsų mityba. Pasirūpinkite, kad maiste būtų vitaminų bei mikroelementų, išsiskiriančių antioksidacinėmis ypatybėmis – vitaminų A, E, C, cinko, seleno. Šių sąnariams naudingų biologiškai veikliųjų medžiagų gausu vaisiuose, daržovėse. Sąnariams reikalingos ir omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys, kurių gausu žuvyse, riešutuose, linų sėmenyse, kanapių sėklose. Jei valgote mažai žuvų, papildomai galite pavartoti žuvų taukų kapsulių.

Kaunas